Kūdikių kineziterapija
Vaikų ir kūdikių kineziterapija ir pagrindinės raidos normos
Sveikiems vaikams fizinis aktyvumas būdingas nuo pirmų gyvenimo akimirkų. Per judesį vaikas susipažįsta su jį supančiu pasauliu ir atranda savo vietą jame. Judesio metu tobulėja ne tik motorinis, bet ir psichinis vystymasis. Judesys yra natūralus biologinis poreikis augančiam organizmui visuose vystymosi etapuose. Fizinis aktyvumas – viena iš būtinų gyvenimo sąlygų.
Raida priklauso nuo nervų sistemos brendimo ir aplinkos faktorių. Visi vaikai vystosi ta pačia seka, bet kiekvieno vaiko įgūdžių įgijimo laikas yra skirtingas.
Naujų įgūdžių formavimosi eiliškumas toks pat visų vaikų, bet raidos tempai ir įgytų įgūdžių kokybė gali skirtis. Kiekviena raidos sritis turi tam tikra eiliškumą. Motorinė sistema vystosi pagal bendrus raidos principus:
- Raida yra besitęsiantis procesas nuo gyvybės užuomazgos iki žmogaus subrendimo. Pradžioje vaisius vystosi gimdoje, vėliau jo raida tęsiasi kitoje aplinkoje, veikiant vidiniams ir išoriniams faktoriams.
- Visi vaikai vystosi ta pačia seka, bet kiekvieno vaiko įgūdžių įgijimo laikas yra skirtingas. Vaikai išmoksta laikyti galvą, vartytis, sėdėti, vaikščioti, bet kiekvieną įgūdį vaikas pasiekia jam individualiu laiku.
- Raida priklauso nuo nervų sistemos brendimo ir aplinkos faktorių, pvz.: bręstant nervų sistemai, judesiai tampa labiau tikslingi, koordinuoti. Didelią įtaką turi ir aplinkos faktoriai. Vaiko motorikos raida gali priklausyti ir nuo aplinkos ypatumų.
- vaikas iš pradžių išmoksta laikyti galvą, kontroliuoti pečių raumenis, liemenį, vėliau kojas.
- Smulkiosios motorikos raidos kryptis – nuo proksimalinės į distalinę, t.y. nuo artimesnės į tolimesnę. Vaikas, neišmokęs kontroliuoti savo liemens, pečių juostos – negalės valdyti rankų ir pirštų judesių.
- Kiekvieną naują motorinį įgūdį vaikas išmoksta ankstesniųjų pagrindu. Išmokęs išlaikyti svorį, vaikas pradeda stovėti, vaikščioti. Besimokydamas atlikti vieną veiksmą, vaikas tuo pačiu ruošiasi atlikti ir sudėtingesnį.
- Augant vaikui, judesiai tikslėja ir greitėja, t.y. vaikas gali pats pasirinkti kokiu greičiu jam judėti.
Smulkiosios motorikos raidos pagrindiniai elementai:
| Įgūdis | Atsiradimo amžius (mėnesiais) |
| Išlaiko į ranką įdėtą barškutį | 1 |
| Kumštukas atgniaužtas | 3 |
| Siekia | 3 – 4 |
| Rankos ties vidurio linija | 3 – 4 |
| Perima žaislą | 5 |
| Suima kaladėlę | 5 – 6 |
| Suima trupinį (grubus griebimas) | 6 – 7 |
| Nesusiformavęs pincetinis judesys | 7 – 8 |
| Susiformavės pincetinis judesys | 10 |
| Atiduoda rankoje turėtą daiktą | 12 |
Stambiosios motorikos raidos pagrindiniai elementai:
| Įgūdis | Atsiradimo amžius (mėnesiais) |
| Guli ant pilvo: Kelia galvą Kelia krūtinę Pasikelia remdamasis dilbiais Pasikelia remdamasis plaštakomis | 1 2 3 4 |
| Vartosi: Nuo pilvo ant nugaros Nuo nugaros ant pilvo | 3 – 5 3 – 5 |
| Sėdi: Sėdi pasiremdamas ranka Sėdi nesiremdamas Pats atsisėda | 5 7 8 |
| Vaikšto: Atsistoja padedamas Stovi pasilaikydamas Eina prilaikomas už abiejų rankų Eina prilaikomas už vienos rankos Vaikšto savarankiškai | 8 – 9 9 – 10 10 11 12 |
| Bėga (nerangiai) | 15 |
| Lipa laiptais į viršų (pasilaikydamas) | 21 |
| Šokinėja vietoj abiem kojom | 24 |
| Mina triratį | 30 |
| Lipa laiptais žemyn (pakaitiniu žingsniu) | 36 |
Kūdikiai, turintys motorinės raidos sutrikimus, turi vieną pagrindinę problemą – tai neteisinga raumenų veiklos koordinacija. Tai nenormali raumenų veiklos funkcija, daugiau pasireiškianti motorikos skurdumu, o ne raumenų silpnumu ar parezu. Taigi gydant, pagrindinis dėmesys skiriamas patologinių pozų ir jų judesių slopinimui, visais įmanomais būdais stimuliuojant normaliu raumenų tonusu pagrįstus judesius. Atsakas – normalus motorinis aktyvumas, toks, koks būdingas normaliai besivystančiam vaikui.
Svarbiausias gydymo tikslas – vaiko aktyvinimas, skatinant atlikti reikiamą judesį. Gydomasis poveikis paremtas fiziologinių procesų organizme stimuliavimu. Stimuliuojant veikiami nerviniai ir humoraliniai mechanizmai. Vaikų nervinė veikla yra formavimosi stadijoje. Ankstyvam vystymosi periode, ypač pirmais gyvenimo metais, nervinė sistema aktyviai formuoja ryšius su aplinka. Kaip taisyklė, sutrikus motorinei raidai, nerviniai procesai didesniu ar mažesniu laipsniu sutrinka. Reguliuojant sudirginimo ir slopinimo procesus, patologiniai procesai yra mažinami.
Didelis poreikis judėti yra būtina sąlyga normaliam vaiko vystymuisi. Todėl ilgai sergantiems vaikams išsivysto ne tik patologniai simptomai, būdingi konkrečiam susirgimui, bet ir dėl priverstinio judėjimo aktyvumo apribojimo, jiems stebimi fizinio, psichomotorinio vystymosi sutrikimai. Sergantys vaikai kenčia dėl hipokinezijos ir dėl per didelės suaugusiųjų globos. Todėl nukenčia raumenų, nervų, endokrininė ir kt. sistemos. Hipokinezijos žala ir tame, kad saugodami vaiką nuo jį supančio pasaulio, sutrikdome ryšį tarp smegenų žievės ir požievio, tuo pačiu mažiname vaiko adaptaciją su jį supančiu pasauliu. Todėl viena iš svarbiausių kineziterapijos užduočių pediatrijoje yra įspėti vaiko motorinio vystymosi atsilikimą ir atstatyti jį įvairiomis kineziterapijos priemonėmis. Dažniausiai taikomos priemonės – tai natūralaus judesio aktyvinimas ir skatinimas jį atlikti teisingai, bei masažas.
Masažas – kineziterapijos priemonė, taikoma gydant kompleksiškai ir profilaktiškai. Masažas – tai speciali, dozuota mechaninių ir refleksinių poveikių kūno paviršiui visuma.
Bendras masažo poveikis apima abipusius neurorefleksinius, neurohumoralinius ir neuroendokrininius ryšius. Pirminė grandis šioje sistemoje yra odos mechanoreceptoriai, transformuojantys mechaninio dirginimo energiją į nervinius impulsus, sklindančius į centrinę nervų sistemą. Pastaroji formuoja atsakomąsias reakcijas, koordinuoja, reguliuoja įvairias funkcijas, atstato sutrikusius ryšius tarp galvos smegenų žievės ir žemiau esančių nervinių centrų. Daugelis vietinių reakcijų, kylančių audiniuose dėl masažo sudirginimo, yra ne kas kita, kaip generalizuotos refleksinio pobūdžio reakcijos. Vadinasi, masažui yra būdingas neurorefleksinis veikimas, kuris turi įtakos visoms organizmo sistemoms.
Be to, didelės įtakos turi ir masažo metu humoralinėje aplinkoje atsirandančios tokios biologiškai aktyvios medžiagos, kaip histaminas, acetilcholinas. Patekusios į kraują, jos išplečia kraujagysles, pagerina nervinio impulso sklidimą, stimuliuoja vegetacinės nervų sistemos funkcijas. Šitaip pasireiškia neurohumoralinis masažo poveikis.
Veikiant neurorefleksiniam ir neurohumoraliniams masažo veiksniams, keičiasi įvairių vidaus sekrecijos liaukų veikla. Ji aktyvėja arba lėtėja. Šitaip pasireiškia neuroendokrininis masažo veikimas.
Apibendrinant galima pasakyti, kad masažas veikia visas organizmo funkcijas ir sistemas. Gerai žinant neurorefleksinius ryšius ir sugebant tinkamai pasirinkti masažavimo būdus bei metodiką, jį galima sėkmingai taikyti vaikams ankstyvosios reabilitacijos metu.
Ką tik gimusio kūdikio geriausiai išsivystę jutimai – lytėjimas, klausa ir uoslė. Tačiau oda yra pats jautriausias lytėjimo organas. Kūdikių tyrimų duomenys rodo, kad lytėjimas, judėjimas ir garsas stimuliuoja nervinius receptorius ir pagreitina nefrologinį vystymąsi. Kūdikiai greičiau priauga svorio, pagreitėja ląsteliniai procesai, taip pat aktyviau funkcionuoja organizmo endokrininės sistemos.
Masažo poveikyje nerviniais keliais iš odos kyla daugybė impulso srovių, kurios pasiekia galvos smegenų žievę, tonizuoja centrinę nervų sistemą, tuo pačiu gerina jos funkciją – visų organų ir sistemų darbo kontrolę ir reguliavimą. Jutiminis dirgiklis, kokiu yra masažas, kūdikystės amžiuje turi ypatingą reikšmę, jis veikia teigiamų emocijų ir balsinių reakcijų vystymąsi.
Paskutiniais metais fiziologų darbuose teigiama, kad odos analizatoriaus laidiniai keliai subręsta anksčiau už kitus ( regėjimo, klausos ). Todėl pirmų gyvenimo mėnesių kūdikis labiau reaguoja per odos analizatorius: jutiminis dirgiklis sukelia ne tik emocines, bet ir judamąsias reakcijas.
*******************
Wellington